Prieglauda (Jono Bendoriaus namas)

J. Bendoriaus gatvėje, priešais Šv. Arkangelo Mykolo baziliką, stovi vieno aukšto mūrinis pastatas. Manoma, jog jis pastatytas XVIII a. pabaigoje. Tikslesnė datos šaltiniai nenurodo. XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje Marijampolėje pagyvėjo statybos, atsirado daugiau naujų mūrinių pastatų. Istorikas B. Mašalaitis mano jog šis namas marijonams vienuoliams priklausiusioje teritorijoje galėjo būti pastatytas apie 1798-1800 m. Jame, spėjama, nuo pat pradžių buvo įsikūrusi prieglauda, kuria rūpinosi marijonai arba parapija. Tą paliudija ir 1866 m. vienuolyno teritorijos ir pastatų planas, kuriame šis namas vadinamas „szpital“ (senelių prieglauda). Vėliau pastato paskirtis pakito. XX a. I pusėje jame apgyvendindavo bažnyčios vargoninkus. Žinoma, jog 1913 - 1920 m. čia gyveno kompozitorius, Šv. Arkangelo Mykolo bazilikos vargonininkas Jonas Bendorius, be to 1935 m. marijonų vienuolyno teritorijos ir pastatų situacijos plane pastatas pažymėtas kaip vargonininko namas. Sovietmečiu pastatas buvo nacionalizuotas. 1982 m. pastatas buvo pažymėtas atminimo lenta: „Šiame name 1913-1920 m. gyveno kompozitorius, pedagogas, Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas Jonas Bendorius“. 1989 m. rugpjūčio 15 d. atidaryta J. Bendoriui skirta ekspozija ir atidengta skulptoriaus Kęstučio Balčiūno sukurta bareljefinė atminimo lenta. Beveik vienuolika metų veikęs muziejus 2000 m. buvo uždarytas. Šiuo metu pastatas priklauso Šv. Arkangelo Mykolo parapijai.

 Bendorius Jonas (1889 08 15 Skaisčių k., Liubavo vlsč., Marijampolės a. – 1954 06 27 Palanga) – kompozitorius, vargonininkas, chorvedys, pedagogas, 1910 m. liepos 17 d. kartu su Albinu Iešmantu Marijampolėje pastatė Miko Petrausko operą „Birutė“. Baigęs Varšuvos muzikos institutą 1912 – 1920 m. gyveno ir dirbo Marijampolėje: vargoninkavo, mokytojavo „Žiburio“ gimnazijoje, dėstė mokytojų kursuose, kartu su A.Iešmantu ir M.Gustaičiu įkūrė muzikos, literatūros ir dramos draugiją „Gabija“ ir buvo jos pirmininkas (1913 – 1920), vadovavo bažnytiniam ir „Gabijos“ chorams. 1924 m. baigęs Leipcigo konservatoriją dėstė Kauno muzikos mokykloje, nuo 1933 m. – Kauno konservatorijoje, aktyviai dalyvavo Lietuvos muzikos ir chorvedžių draugijos veikloje, buvo „Dainos“ ir „Lietuvos kanklininkų“ draugijų pirmininkas. 1940 m. kartu su Konradu Kavecku įsteigė Vilniaus muzikos mokyklą ir iki 1945 m. jai vadovavo. 1945–1949 m. buvo Vilniaus konservatorijos direktorius, vėliau profesorius, Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas, dainų švenčių organizacinių komitetų narys. 1945 m. jam suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas.

NEIŠLIKO
1989 m. rugpjūčio 15 d. name, Bendoriaus g. 2, kur ilgą laiką gyveno kompozitorius Jonas Bendorius buvo atidaryta jam skirta ekspozicija (muziejus). Daugiau nei dešimtmetį šiam muziejui vadovavo poetė Česlova Jakštytė. Jos pastangų dėka šia vietą pamėgo Marijampolės muzikai ir literatai. Jauki kamerinė Jono Bendoriaus namų aplinka čia vykstantiems renginiams suteikdavo ypatingą aurą. Beveik vienuolika metų veikęs muziejus 2000 m. buvo uždarytas.

VIETA/ADRESAS
J. Bendoriaus g. 2 / Bažnyčios g. 44, Marijampolė

ATMINIMO LENTA
„Šiame name 1913-1920 m. gyveno kompozitorius, pedagogas, Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas Jonas Bendorius“

DATA
XVIII a. pabaiga (1798-1800 m.)

STATUSAS
Saugomas, kultūros paveldo objektas

SUSIJĘ ASMENYS
Jonas Bendorius, Kęstutis Balčiūnas

SUSIJĘ VIETOS
Švento Arkangelo Mykolo parapijos Caritas bendruomenės centras, Vaiko dienos centras, Bažnyčios g. 44, J. Bendoriaus g. 2, Marijampolė

 

PROJEKTO RĖMĖJAI IR PARTNERIAI

LKT
Remigijaus Alavočiaus ūkis
Kūrybos namai
Asociacija