Poezijos parkas

Poezijos parkas

Poezijos parkas įkurtas Šešupės ir Javonio santakoje. Jo plotas - 4,36 hektaro.  Parke auga apie 100 įvairių veislių medžių ir krūmų.

Miesto centro nepuošė netvarkingai sustatyti gamybiniai-ūkiniai pastai su aukštais kaminais. 1977 m patvirtinus Kapsuko miesto generalinį planą, buvo pradėtas tvarkyti Marijampolės miesto centras.Generaliniame plane buvo numatyta Šešupės slėniuose sukurti želdinus, o teritoriją tarp Šešupės ir K. Požėlos (dabar J. Basanavičiaus) a. paversti parku. 1982-1983 m. buvo parengti Javonio upelio sutvarkymo bei  parko išplanavimo ir apželdinimo projektai.  1984 m. buvo nugriauti neišvaizdūs pastatai bei keletas gyvenamųjų namų. Taip neliko vienos seniausių gatvių mieste – Šešupės  gatvės.

Parko kūrimas prasidėjo 1984 m., buvo išvalytas Javonio upelis, pastatyti fontanai, dekoratyvūs tilteliai ir suoleliai. Parką papuošė J. Narušio skulptūra „Šešupė“. 1987-06-03 pasodintas ąžuolas Marijampolės ir Kokolos miestų draugystės dvidešimtmečiui įamžinti. Parką pamėgo marijampoliečiai ir miesto svečiai. 1986 m. mieste vykę Poezijos pavasario renginiai „užsuko“ ir  naujai sukurtą parką. Taip gimė šio parko pavadinimas. Tačiau bėgant laikui, parkas prarado savo blizgesį: nustojo čiurlenti fontanai, prigeso žibintų šviesos. Parkas buvo tamsus, nesaugus,  nepatogus nei žmonių poilsiui, nei kultūrinių renginių organizavimui.

Ši vieta atgimė 2012 m. rudenį. Pasitelkus ES lėšas bei architektų G. Vieversio, T. Eidukevičiaus, A. Byčenkovo, R. Marcinkevičienės ir A. Marcinkevičiaus išmonę, Poezijos parkas virto patrauklia erdve. Po rekonstrukcijos vanduo tapo pagrindiniu parko akcentu, Javonio upelio krantai išgrįsti Vytauto gatvės grindinio akmenimis, atsisakyta fontanų baseinų, sutvarkyta Šešupės pakrantė. Fontanus ir Šešupės vandeniu papildomai „maitinamą“ upelį pamėgo vaikai. Iš pagrindų atnaujinti tilteliai, išsaugotas tik Meilės tiltelio ankstesnis vaizdas. Takai buvo iškloti klinkerio trinkelėmis, įrengti patogūs suoleliai, vaikų žaidimo aikštelė.  Poezijos parke įrengtos kelios kamerinių renginių vietos ir amfiteatras, tapo puikia saviraiškos erdve ir vietos menininkams ir sostinės profesionalams. Čia puikiai tiko 2012-09-07 atidengtas paminklas Vytauto Kernagio dainai „Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj“. Nusileidus saulei žibintai sušildo tamsiausius parko kampelius ir linksmai nuspalvina fontanus. Šviesos ir švieselės lyg jonvabalius į parką vilioja miestelėnus ir miesto svečius.

VIETA/ADRESAS
vakaruose parką riboja Šešupės upė, šiaurėje – Vilkaviškio g., rytuose – J. Basanavičiaus a., pietuose – prekybos centras Maxima ir Marijonų gimnazijos teritorija.

DATA
1985-1987 m.

PLOTAS
4,36 ha

AUTORIAI/KŪRĖJAI
architektai Gintautas Vieversys, Tomas Eidukevičius, Andrius Byčenkovas, Reda Marcinkevičienė ir Algirdas Marcinkevičius.

STATUSAS
vietinės reikšmės, kultūros, architektūros ir gamtos objektas

SUSIJĘ ASMENYS
Gintautas Vieversys, Tomas Eidukevičius, Andrius Byčenkovas, Reda Marcinkevičienė ir Algirdas Marcinkevičius

SUSIJĘ VIETOS
Marijampolė, Vilkaviškio g., J. Basanavičiau a. Šešupė, Javonis

Literatūra ir šaltiniai

  1. Stanaitis, Algimantas. Kapsukas : mažasis vadovas / Algimantas Stanaitis, Kęstutis Subačius ; fotonuotraukos Romo Linionio ir Vytauto Visocko. - Vilnius : Mintis, 1987. - 109, [2] p. : iliustr.
     
  2. Subačius, Kęstutis. Marijampolės miestas : priešistorė, miesto ištakos, istorija, mintys, kūrėjai / Kęstutis Subačius. - Marijampolė : Piko valanda, 2009 ([Marijampolė : Piko valanda]). - 719, [1] p. : iliustr.

PROJEKTO RĖMĖJAI IR PARTNERIAI

LKT
UAB „Sidabrinė kamėja“
Kūrybos namai
Sūduvos fotoklubas