Evangelikų liuteronų bažnyčios pastatų kompleksas

Marijampolės evangelikų bendruomenė 1819 m. gauna leidimą įkurti parapiją ir pastatyti bažnyčią. Kol bus pastatyta bažnyčia, parapijai buvo atiduotas kariškiams nebereikalingas šiaurinėje miesto dalyje esantis „prūsiško mūro magazinas“ (sandėlis). Sandėlis stovėjo ne dabartinės bažnyčios vietoje, o kelio į Kauną rytinėje pusėje. 1821 m. nutarta šiam pastatui pristatyti bokštą. K. Setleris nemokamai nukalė bokštui varinį kupolą, o 1822 m. maldos namai buvo pašventinti. Tačiau tik ką įkurta parapija neturėjo kunigo. Išlikęs linksmas pasakojimas apie tai, kaip Tarybos narys Trapas įteikė carui Aleksandrui I-ajam prašymą, kuriame buvo prašoma valstybės pagalbos parapijos ir kunigo išlaikymui. Norėdamas atkreipti per Marijampolę keliaujančio imperatoriaus dėmesį (1824 m.), Trapas pasibalnojo arklį ir pasileido joti. Staiga ir raitelis, ir arklys lyg skradžiai žemę prasmego - abu nugarmėjo į vieną iš daugybės ten buvusių rūsių. Sako, kad caras tikrai „nelaimėlį“ pastebėjęs ir priėmęs prašymą. Kiek šioje istorijoje teisybės, galime tik spėlioti.

1829 ar 1831 m. Marijampolės evangelikų parapijos pirmuoju kunigu buvo Karlas Heinrichas Lange, jam dirbant pastatyta klebonija, bažnyčia, mokykla. 1835 m. apskrities statybininkas Karolis Kaminskis parengė bažnyčios projektą. Statybą finansavo vietos valdžia, Seirijų Radvilos bei Kvietiškio dvaro valdytoja O. Sapiegienė, tačiau darbai užtruko iki 1841 m. Tuo pačiu metu šalia bažnyčios, lygiagrečiai su gatve, buvo pastatytas mūrinis vieno aukšto evangelikų liuteronų mokyklos (kolegijos) pastatas.    

1849 m. parapijos kunigu paskirtas Davidas Bergmanas. 1850 m. Henrikas Markonis suprojektavo liuteronų bažnyčios bokštą - varpinę. Šis klasicistinės architektūros ketursienis bokštas buvo pastatytas bažnyčios rytiniame gale, prie Peterburgo (Kauno) gatvės. Kiti šaltiniai teigia, kad bokštas pastatytas tarp 1874 ir 1893 m., kai parapijai vadovavo kunigas Karlas Julius Pastenacis. Penktuoju parapijos kunigu ir klebonu, kuris čia kunigavo nuo 1894 m. iki 1941 m., paskirtas Emilis Eichelbergeris. Šis dvasininkas taip pat dėstė tikybą bei vokiečių kalbą Rygiškių Jono gimnazijoje bei Mokytojų seminarijoje. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje  liuteronų bendruomenė išaugo (apie 2000 žmonių). Bažnyčioje pamaldos buvo laikomos  ir vokiečių, ir lietuvių kalbomis. Tarp lietuvių ir vokiečių tautybės tikinčiųjų kildavo nesutarimų, todėl 1936 m. Marijampolėje buvo įsteigtas Evangelikų Liuteronų Lietuvių Sąjungos skyrius.

Prasidėjus II-ajam Pasauliniam karui ir Sovietinei okupacijai  Marijampolės evangelikų liuteronų  bendruomenė buvo išblaškyta, bažnyčia suniokota, uždaryta, ir paversta grūdų sandėliu, vėliau - sporto sale, prie kurios buvo pristatytas baseino priestatas. Kunigo name įsikūrė J.Jablonskio vidurinės mokyklos pradinės klasės.

1984 m. pagal architekto A. Lukoševičiaus paruoštą projektą bažnyčia pradėta restauruoti valdžios lėšomis. Restauruojant kunigo namas buvo sujungtas su bažnyčios pastatu ir atstatytas karo metu sugriautas bokštas - varpinė (projekto autorius – V. Medelis). Atnaujintas kunigo namas buvo atiduotas Mokytojų namams. 1988 m. katalikų klebono S. Sakalausko ir Marijampolės vykdomojo komiteto pirmininko K. Subačiaus iniciatyva nutarta bažnyčią pertvarkyti į koncertų salę. Architektas Z. Galadauskas paruošė naują interjero projektą, tačiau taip ir nespėjo jo įgyvendinti.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1990 m. birželio 27 d. Marijampolės savivaldybėje įregistruota evangelikų liuteronų religinė bendruomenė. 1992 m. spalio 30 d. parapijai sugrąžinama  bažnyčia ir pastoriaus namas. Mokytojų namai iš šių pastatų išsikelia tik 1993 m. sausio 6 d.. 1994 m. architektai G. Vieversys ir L. Tumynienė  paruošė bažnyčios rekonstravimo projektus.  1995 m. liepos 2 d. - atgimimo dieną - Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčioje įvyko pirmosios mišios. 1995 m. gruodžio 13 d. ant bažnyčios bokšto vietoje vėjarodės įstatomas kryžius. Šio kryžiaus projekto autorius - architektas - dizaineris V. Medelis. 1995 m. gruodžio 21 d. pakabinamas 650 kg varpas., išlietas Vokietijoje dar 1949 m., dovanotas kunigo Bernhard Bonkhof (Vokietija, Grosbundenbacho miestas).

VIETA/ADRESAS
Kauno g. 9, Marijampolė

DATA
1835-1841 m.

 AUTORIAI/KŪRĖJAI
apskrities statybininkas Karolis Kaminskis, ir S. Kozlovskis, architektas Henrikas Markonis

STATUSAS
registrinis, vietinės reikšmės architektūros ir istorijos paveldo objektas

SUSIJĘ ASMENYS
Karolis Kaminskis, S. Kozlovskis, Arūnas Lukoševičiaus, Zenonas Galadauskas, Gintautas Vieversys, Laima Tumynienė, K.Setleris, Aleksandras, Karlas Heinrichas Lange, O. Sapiegienė, Seirijų Radvilos, Davidas Bergmanas, Karlas Julius Pastenacis, Emilis Eichelbergeris, Bernhard Bonkhof

SUSIJĘ VIETOS
Marijampolė, Degučiai, Seirijai, Kvietiškis, Grosbundenbach, Vokietija

Literatūra ir šaltiniai

  1. Lingys, Rolandas Vytautas. Protestantizmo paveldas Lietuvoje : kelionių vadovas / Rolandas Vytautas Lingys. - Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2013 (Šiauliai : Titnagas). - P. 45-47.
  2. Parapijos istorija: [Marijampolės evangelikų liuteronų parapija] / V. Klesevičius ir V. Klesevičienė. – 2000 – [Žiūrėta 2015-10-06]. – Prieiga per internetą: <http://www.liuteronai.lt/Parapijos/Marijampoles-parapija/Parapijos-istorija/Parapijos-istorija>

PROJEKTO RĖMĖJAI IR PARTNERIAI

Marijampolės Petro Kriaučiūno viešoji biblioteka
Remigijaus Alavočiaus ūkis
Kūrybos namai
UAB “Scenos servisas”