Bažnyčios gatvė*


Narto seniūnija, Kvietiškio seniūnaitija. Degučių seniūnija, Seminarijos seniūnaitija.

Vakaruose gatvę riboja Šešupė, rytuose, nuo sankryžos su Vytauto gatve, pereina į Laisvės gatvę. Gatvės ilgis 0,440 km.

Viena seniausių miesto gatvių formavosi Marijonų vienuolijai priklausiusioje teritorijoje.
1758 m. įkūrus Marijonų vienuolyną, marijonams priklausiusioje teritorijoje „pavienės sodybos kūrėsi palei kelią, kuris per malūno užtvanką ėjo į vienuolyną ir sudarė vėlesnės Bažnyčios gatvės trasą“ (A. Miškinis).
1782 Prienų seniūnijos inventoriuje neaprašytos Marijonų jurisdikai priklausę gatvės.
1784 m. marijonų vyresnysis Viktoras Volungevičius aprašė Marijampolės parapiją ir kelius į Kauną, Vilnių, Prienus, kurie "prasidėjo nuo bažnyčios ir ėjo į rytus pro malūną, per miestelį, o kelias į Karaliaučių nuo bažnyčios suko į vakarus per Šešupę."
1795-1800 m. ir 1808 m. Naujosios Prūsijos žemėlapiuose (miestų schemose) pavaizduota dabartinės bažnyčios gatvės pirmtakė.
1844, 1857, 1866, 1873, 1884, 1903 m. planuose gatvė vadinama Bažnyčios gatve (ulica Koščielna, Костельная улитца). Įdomu tai, jog 1903 m. plane Bažnyčios gatvė rytuose prasideda nuo Vilniaus (Kęstučio) gatvės.
1920-01-27 Bažnytinė (taip tuo metu buvo vadinama gatvė) gatvė pavadinta Bažnyčios gatve.
1940-10-19 gatvė pavadinta Elektros gatve. Nėra informacijos, kada gatvei sugrąžintas Bažnyčios vardas. (Galime spėti, kad tai įvyko 1941 m.)
1949-04-04 Bažnyčios gatvė tampa Laisvės gatvės tęsiniu.
1991-03-20 Laisvės gatvės daliai (nuo Vytauto gatvės iki Šešupės) sugrąžintas senasis Bažnyčios gatvės pavadinimas.

Žiūrėti: Elektros gatvė (1940-1941), Laisvės gatvė.

Fotografijos
Žemėlapiai
Literatūra ir šaltiniai

PROJEKTO RĖMĖJAI IR PARTNERIAI

LKT
UAB „Sidabrinė kamėja“
Marijampolės apskrities archyvas
Sūduvos fotoklubas