Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia

Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia stovi prie Vytauto gatvės, pagrindiniu fasadu atgręžta į gatvę. Bažnyčia vienbokštė, vienanavė, halinė. Fasaduose yra neoromaninei architektūrai būdingų formų ir orderinių elementų, plytų dekoro detalių. Dominuoja dviejų tarpsnių bokštas – varpinė, užbaigta aukšta smaile. Pirminė pastato paskirtis - Marijampolės karinės įgulos Šv. Nikolajaus stačiatikių cerkvė, pastatyta pagal pavyzdinį karinės įgulos cerkvės projektą, patvirtintą Rusijos karinės vadovybės XX a. pradžioje.

Pirmąjį Marijampolės stačiatikių cerkvės pastato projektą 1873 m. paruošė apskrities architektas Valerijus Rybarskis, tačiau sumanymas statyti cerkvę priešais dabartinę evangelikų-liuteronų bažnyčią liko neįgyvendintas. Vėliau ilgai ieškota sklypo cerkvei, buvo įsivelta į ilgas derybas su centrinėje aikštėje (dabar J. Basanavičiaus a.) įsikūrusio „ilgakromio" krautuvių savininkais, kurie už nugriautas krautuves užsiprašė pernelyg didelės kompensacijos, buvo net kreiptasi į Ministrų kabinetą dėl leidimo nusavinti ilgąsias krautuves. Galiausiai apsukrus žydelis pasiūlė 111-ojo pėstininkų pulko ūkio dalies viršininkui pulkininkui leitenantui Zaruckiui sklypą cerkvei už 500 rublių. Zaruckis, kaip komisijos pirmininkas, gavęs 50 rublių magaryčių, įkalbinėjo kitus komisijos narius pigiai pirkti sklypą ir nuo nusavinimo atsisakyti". Pirmą kartą miesto planuose (šioje vietoje) cerkvė, dedikuota carui Aleksandrui III, užfiksuota 1884 m.

Dauguma šaltinių teigia, kad cerkvė pradėta statyti 1888 m., pagrindiniai darbai baigti 1896 m., cerkvė pašventinta 1901 m., o interjeras įrengtas 1904 m. Tačiau istorikas Benjaminas Mašalaitis, tyrinėjęs cerkvės istoriją, savo publikacijose pateikia kitus faktus. Šventovės statybos idėją atgaivino Marijampolės III-iojo pėstininkų pulko vadas Aleksiejaus Besonovas. Cerkvę statė išimtinai kariškai. Darbams vadovavo kapitonas Ivanas Michailovskis. 1900 m. spalį buvo pakloti pamatai, o jau 1901 m. rugpjūčio 13 d. cerkvė buvo pašventinta ir gavo Šv. Nikolajaus (Mikalojaus) titulą. „Naujoji neobizantinė vienabokštė cerkvė su penkiais transeptą akcentuojančiais kupolais tapo ryškia pietinės miesto dalies dominante, puikiai derančia prie aplinkinių pastatų."

1918 m. cerkvę perėmė LR Krašto apsaugos ministerija. Cerkvės pritaikymu katalikų reikmėms pasirūpino marijonai. 1920 m. bažnyčia pašventinta, jai suteiktas Šv. Vincento Pauliečio titulas. Nuo 1924 m. bažnyčia funkcionuoja kaip IX Vytenio pėstininkų pulko įgulos šventovė. 1928 m. Krašto apsaugos ministerija leido Vilkaviškio vyskupijos kurijai 36 metus nemokamai nuomoti Šv. Vincento Pauliečio bažnyčią ir žemės sklypą. Per 1931 m. Kūčias pirmą kartą skambėjo beveik pusantro šimto kilogramų svorio bronzinis varpas, nulietas Vokietijoje. 1935 m. kelis mėnesius bažnyčia buvo remontuojama: darbams vadovavo A. Penčyla, sakyklą ir suolus gamino A. Karalius, bažnyčią dekoravo dailininkė Zofija Šukutytė. 1940 m. įkurta Šv. Vincento Pauliečio parapija, kuriai priskyrė pietinę miesto dalį ir keletą kaimų į pietryčius nuo Marijampolės.

1944 m. sugrįžę sovietai bažnyčią uždarė. Buvusi partizanų ryšininkė Aldona Vilutienė liudija, kad 1945-1946 m. bažnyčios varpinės bokšte buvo operuojami ir slaugomi sužeistieji. 1949-11-29 bažnyčia perduota kraštotyros muziejui, bet daugiau nei 15 metų čia buvo blogai prižiūrimas sandėlis, kuriame supildavo grūdus, sukraudavo prekes, net suimtuosius laikinai uždarydavo. Galiausiai 1961 m. nutarė įkurti archyvą. 1966-1969 m. vyko pastato rekonstrukcija, buvusi bažnyčia paversta trijų aukštų pastatu. 1989 m. bažnyčia grąžinta katalikams. Tada pastatas rekonstruotas (architektas Valentinas Medelis). 1990m. balandžio 29 d. įvyko bažnyčios atšventinimo iškilmės. Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia buvo pirmoji atšventinta bažnyčia nepriklausomoje Lietuvoje.

1998 m. bažnyčia išpuošta vilniečio dailininko Liudo Pociaus ir druskininkiečio meistro Valdžio Listopadskio vitražais, sumontuoti Marijampolės vargonų dirbtuvėje pagaminti sklendinės sistemos vargonai. Šventorius apsodintas dekoratyviniais spygliuočiais, pastatyti suoleliai. Aplinką puošia Juliaus Narušio skulptūra „Pieta" (2000), Algimanto Sakalausko drožiniai iš ąžuolo: paminklinis kryžius „Kristus – Visatos valdovas" ir „Šv. Mergelė Marija – taikos karalienė" (2003) ir koplytstulpis „Šv. Vincentas Paulietis ir Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis" (2004). Į pietus nuo bažnyčios pastatyta šarvojimo koplyčia ir parapijos namai. 2010 m. šventoriuje, netoli "Pietos", palaidotas bažnyčios atstatymo rėmėjas, infulatas Vincas Jonas Bartuška. Parapijai priklauso apie 13000 tikinčiųjų.